pavargti

pavar̃gti, -sta (pàvargsta Rod), -o K, Rtr, NdŽ, DŽ¹, KŽ; SD¹92,115, H, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, Ak, M, L 1. intr. LzŽ netekti jėgų, pailsti: Perdien sodinom bulbas, tai pavar̃gę kap autakojai Dsm. Lietus, griausmas – burnosą užsiskleidęs i kenti, miegti pavar̃gęs [naktigonėje] Pšš. Ale pavargaũ [pjaudamas rugius] nuo saulės ligi saulės Krk. Pavargstì viškum [ausdama], rytą atsikeli ir vėl eini Kpr. Duodi duodi su kultuvėm (kočioji drabužius), tai pavargstì PnmŽ. Pavargstì, toli kad reik vaikščiot Erž. Kelionėje pavargęs LL319. Pareisi rytą, ka nebnorėsi nėko, tiek pavar̃gęs būsi Lk. Kad ir pavargstù, vėl atsilsiu ir einu darban Krs. Nuleipai pavar̃gusi ir gulk, atilsėk J. Seniau linksmesniai žmonės būdavo, nu, matyt, ne teip pavar̃gdavo Kp. Pavargtū̃te perdie pagrėbę Ad. Pasėdžiu – pavargstù, ir gulėt pavargstù, jau nestipri visai Pv. Pri darbo tiek neliūb pavar̃gti, kiek dabar pavargstù atsisėdęs Sd. Kai pavargstu, tai man visus sąnarius maudžia KlbXXX(1)37(Rdm). Niekas tave neatjautė tarnaujant – a tu pavar̃gus, a tu ką, tiktai dirbk Pšš. Vienoj rankoj sviestas, kitoj rankoj kiaušinių kašelė – eini ir nepavargstì Tvr. Pavargstù, akis biškį sudedu, šviesu pasdaro Sdb. Aš visą naktelę akių nesudėjau, pavargaũ, ė reikia krutėt LKKXIII117(Grv). Pavargaũ: parejau dūšią rankoj nešdama Pv. Jau sunku, pavargaũ: ir petys sopa, ir ranka sopa Nmč. Pavargstì, nuilsti, ir niekas nebemiela Šmn. Jaunas pavargstì ir vėl greit pasilsi Pl. Jau ana pavar̃gusi, susirūpinusi, gal burną išgėrusi buvo, užmigo smarkiai Varn. Kartais prigulu pogulio, kai pavargstù Krs. Dirbi – pavargstì, valgai – pavargstì, atsiguli – pavargstì, pavar̃gęs i pavar̃gęs Erž. Marti tura niekada nepavar̃gti ir [visada] galėti Krš. Kariauti ir medžioti mes niekuomet nepavargę V.Krėv. Šv. Mykolai, nepavargstąs apgynėjau žmonių Dievo! brš. Pagaliau žirgas teip pavargo, kad negalėjo net pasijudint ir sustojo LTR(Aln). O arkliukas toks mažučiukas, pavar̃go, nebegalia pavežt Pnd. Kad ir važiuoja kasdien, vis tiek arklys gražus ir nepavar̃gęs Skp. Kad dykesniai arkliai, tai važiuodavom [į bažnyčią], o kai arkliai pavar̃gę, tai tada pėsčios [eidavom] Šmn. Miške kiaulės pavar̃gę gulia kaip lapai Slm. Tie mažiukai ėriukai i pavar̃gsta – nešam juos Pšš. | Suki ir suki [girnas], viena ranka pili [grūdus], kita suki, da apmainai ranką, ogi pavar̃gsta rankos Kp. Kol išdaužai tais spragilėliais tu tu tu, tu tu tu, rankos pavar̃gsta Mšk. Kai daugiau pasėdžiu, kojos pavar̃gsta Vlkv. Kojėms nebgaliu, o ka atsisėdusi, kojos nepavar̃gsta Yl. Rankos nelabai stipros, kojos irgi greitai pavar̃gsta Ob. Teip pavar̃gsta akys, nieko nesimato, kaip par dūmus Kvr. Gal ir geri akuliorai nebe ką rodytų, kad akys jau pavar̃gę Kp. Ir pavargo galvelė nuo sunkaus rūpestėlio LTR(Dkk). Vakar buvau drūtesnė, jau pavar̃go galva Gg. Pavargo mūsų kojos, pavargo mūsų širdys be Nemuno pakrančių, be tėviškės kelių B.Braz. Jo balsas buvo prikimęs, pavargęs J.Balt. ^ Pavargaũ, net akyse raibsta Msn. Pavar̃gęs kai šuo LKT125(Bt). Pavargaũ kap šunelis Mrj. Pavargaũ kai rugius kirtęs Sdr. Pavargaũ lyg kalnus vertęs, medžius rovęs Dkš. Tei pavargau, rodos, kalnus verčiau [p]LTR(Šmk). Šoki šoki [vakarėlyje], pavargstì kaip šieną pjaudamas Antš. Pavargaũ kaip akmenis ritinėjęs Grk. Pavargaũ kap jautį į kalną nešęs Vlkv. Pavar̃go kaip varlę į kalną ginęs Šv. Dėl kvailos galvos kojos pavargsta LTR(Vdšk). Šuo kada lo[ja], nepavar̃gsta nėkados Kltn. | refl. impers.: Senam nebė[ra] pilnos sveikatos, pavar̃gstas Pvn. Senatvia – pavar̃gstas Krš. Senas daiktas, juo pavar̃gstas Krš. Pavar̃gstas i su mašina važiuojant Krš. 2. tr. nuvarginti, pailsinti: Rankas pavargaũ Rk. Taip nesėdėk – kojas pavargsi J.Jabl. Kojas, galvą pavargau J.Jabl. Ir mes dažnai pavargstame kūną ir dvasią A.Sm. Grįšite namon pavargę kūną, tačiau pakilę dvasią A.Sm. 3. intr. Q40, H156, R, R32,362, MŽ, MŽ42,486, Tat, ŠT327, Kin nuskursti, nusmukti, nusigyventi: Turtingasis veik gal pavar̃gti K. Jis visai pavar̃gęs KII286. Gyveno kartą senas žvejys, jis buvo toks pavargęs, kad vos galėjo išmaitinti save, pačią ir trejetą vaikų J.Balč. Pirmiau gerai gyveno, dabar pavar̃go Vlkš. Pasunko čėsai, ir todėl pavar̃gome J. Į pradžią gerai buvo, o paskui pradėjo gert i pavar̃go Smln. Kai piningų vertė nukrito, miesčionys pavar̃go Plšk. Gyvenę du kaimynu – viens turtingas, o antras pavargęs BsMtII194. Ir atsitiko, kad tėvas Karnelis pavargęs begaspadoriaudamas I.Simon. Anas jį padarė pavar̃gusį Pb. Pavargęs butelninkas su savo pačio dukterim bei sūnumi gyveno LMD(Gumbìnė). Kitas pavar̃go, kitas pralobo su ta šmukleryste Pgg. Dar kur tėvų pavar̃gusių būta, tai vaikai geresni buvo Ml. [Daukantas] mirė beveik nieko neturėdamas, visai pavargęs M.Birž. Pavar̃gus pavar̃gus žmonelė, skuduru galvą apsisupus Skr. Pavargusių penėtuvė SD365, Sut. Girdėjai, ką bylojo ponas tamui pavargusiam žmogui MP77. Eš esmi vyras pavargęs, kursai rykštę jo keršto regėti turiu BBRd3,1. Neprastok prieteliaus pavargusio, jeib su juo gautumbei džiaugtisi anam gerai pasivedant BBSir22,28. Nesang aš rudulis ir pavargęs esmi, nuog visų žmonių apleistas PK77. Štai mes pavargusios žmonės, o nupuolęs sutvėrimas tavas PK26. Girdėjom apie mūsų mielą Poną Jėzų Kristų … daug stebuklų dariusį ir visokias pavargusias žmones, jop šaukiančiąsias, pagelbėjusį BPII5. Čiag jau pavar̃gusi moteriškė galėjo abejot apie tai, ką pirm nuog žmonių girdėjo apie Viešpatį DP116. | refl.: Regėk, o pavargęsis žmogau, meilę maną prieš tave DP206. Kada žmogus pavargsta, tada jis išmoksta, kaip Dievo prašytisi, kaip griekų liautisi BPII478. Tikėjimas pavargusių jų neprapuls ant amžio Mž522. Darykiat tiesą pavargusiam ir siratai bei pašokiat pavargusiam ir pristokusiam BPII502. Ar didis darbas yra poterėlių sukalbėt, duonos riekelę pavargusiam duot, dienelę kurią pasnykaut? SPI367. Buvo kolūkelis pavar̃gęs Krž. Hemath ir Arpad (miestai) pavargo, anys nusigando BBJer49,23. | Tasai gražus ir brangus vardas mumus žmonėms tiekam dera, jog ne liežuvis, nei širdis mūsų šiame pavargusiame gyvenime vis negal atsiekti BPI135. | Didžiai pavargęs daiktas yra visų žmonių gyvenimas nuog užgimimo iš kūno augyvės iki ing žemę pakasti tampa, kuri mūsų visų augyvė yra BPII104. Lapės tur duobes ir paukščiai tur lizdus po dangumi, bet sūnus žmogaus netur galvos savo kur pakišti. Bet Kristus tyčiomis tokiu pavargusiu būdu norėjo pirmąjį kartą svietui pasirodyti BPI9. ^ Kas vogs – nepralobs, kas ars – nepavar̃gs Pln. Kas ars, tas nepavargs S.Dauk. Dirbsi – nepavargsi, vogsi – neišloši LTR(Grk). Ardamas nepavargsi, vogdamas nepralobsi LTR(Šl). Ožka – pavargstant, ožka – pralobstant J.Jabl. Kaip pralobsim, tai giedosim, kaip pavargsim, tai beverksim M. 4. intr. sunkiai skurstant pagyventi: Pavar̃gom, arkliai labai dvėsė, matėm vargo Adm. Man rodos, tegu pavar̃gsta: visi prabūva [armijoje], prabus i jis Mžš. Tas šešias savaites pavar̃gom, nenorėjėm toliau, bijojėm, ka neišvežtų į Vokytiją Lž. Taigi ir man, pavargus pulkelį metelių, prireikė mirti rš. Pavar̃gt tai pavar̃gom ir alkani buvom Smln. Šeimyna didelė, tai pavar̃gom Adm. Nu i teip ana pavar̃go pusantrų metų i numirė Krt. 5. intr. turėti kiek rūpesčių, sunkumų, nepatogumų: Ir tėvai pàvargsta, ir jis pàvargsta, kolei išsimokina Dbč. Gana pavargai, gana pailsai, kol mane užauginai LTR(Brž). Tepavar̃gstie, žinos kaip gyventi Krš. Nu tai jie teip jau pavar̃go, kol susirado [nuotakas] Pn. Da pavargaũ dikčiai: buvo Prienuose teismas keturis kartus, Marjampolėje – du kartu LKT231(Prn). Pavar̃go su [paralyžiuota] motka dukteres Drsk. Jau katros motriškos vienos buvom, jau reikėjo gerai pavar̃gti Yl. Pirma reik pavar̃gti, tai po tam džiaugties Ldv. Pavargti už brangią tėvynę – gražu! Mair. ^ Dabar pavargsma, paskiau turėsma Up. Be aukso apseisi, bet nemaža pavargsi KrvP(Mrk). Nepavargęs nebaigsi vieko Švnč. 6. tr. iškęsti, iškentėti (vargą): Dar tu pavarki didžio vargelio (d.) Kp. Jos ryteliai nemigdyti, o vargelis nepavargtas KrvD161. Kad išeitų tėvutėlis, man vargelio pavargtų̃, kad išeitų motinėlė, mane gailiai apverktų (d.) Sug. 7. intr. būti menkam, blogai išaugti: Miežiai truputį pavargę Trs. Mažesnis augalėlis – pavar̃go Dg. 8. intr. kurį laiką klojėtis (apie linus): Ar linai dar neužtektinai pavar̃gę? Skr. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti